Dievybės

Krišna, Aukščiausias Dievo Asmuo yra išbaigta transcendentinė asmenybė. Dabartinėje netobulos materialios egzistencijos būsenoje negalime matyti Aukščiausiojo Viešpaties pavidalo, nes mūsų regėjimas netobulas. Tačiau bhaktoms, trokštantiems išvysti Viešpatį materialiomis akimis, Jis suteikia tą malonę, pasirodydamas vadinamąja materialia forma, kad priimtų savo nuoširdaus bhaktos tarnystę. 

2013 m. pradžioje Pajieslio kaime, Naujojo Govardhano bendruomenėje buvo atidarytas namahatų centras, kur buvo pradėtos garbinti Panca-tattva Dievybės. Greitai centras tapo šventykla, kur kasdien rinkosi atsidavę garbinti Dievybes, kartoti šventus vardus ir skaityti Srimad Bhagavatam. Neužilgo atkeliavo ir didesnės nuostabiai gražios balto marmuro Gaura-Nitai Dievybės. Apsigyveno Tulasi devi.

2013 m. gruodžio 21 d. į bendruomenę su Bhakti Caitanya Svamio ir Bhakti Sharan Shanta Gosvamio palaiminimais ir pakvietimu iš Indijos nuo šventojo Govardhano kalno atkeliavo ir Govardhano šila – Giriraj Maharaj.

Nuo tada kiekvieną dieną yra atliekamas standartinis ISKCON šventyklose rytinis Dievybių garbinimas – Mangala Arati, Tulasi arati, Giriraj puja (maudymas), Dievybių pasveikinimas, Srila Prabhupada Guru Puja, Srimad Bhagavatam skaitymas. Šventykla tapo ne tik vieta susirinkti, kur bhaktai gali kartu šlovinti Viešpatį, bet taip pat yra ir visos bendruomenės dvasinio augimo stimulas, kuris apjungia  ir vienija narius bendram tikslui – tarnystei Viešpačiui Krišnai.    

Šiuo metu šventykla su trimis Dievybių altoriais laikinai yra perkelta į buvusį Bhakti Sharan Shanta Gosvamio namelį, kur garbinamos ir jo asmeninės Doyal Nitai Saci Suta Dievybės. 

Šventykloje yra įrengtas Tulasi namelis, kuriame gyvena ir yra prižiūrimos keletas Tulasi medelių.